- įdurti
- įdùrti vksm. Neįdùrk mán su ãdata.
.
.
įdurti — 1 įdùrti, į̃duria, įdūrė 1. tr., intr. SD387 įbesti, įsmeigti: Įdùrk su adata J. Neįdùrk man piršto Š. Pentinais įduriu (paraginu) arklį R333. Įdūrė kaip su adata Kl. Ir įdūrė kaip su yla Sim. Įdūrė į žemę šakelę BsMtII180. Įdūręs žambį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
įdūrimas — įdūrìmas sm. (2) 1. SD430, R340 → 1 įdurti 1: Ot adatos įdūrìmas – nieko nežymu Pc. 2. → 1 įdurti 3: Raukšlės paslėpdavo rankovių įdūrimo siūles rš. dūrimas; atsidūrimas; įdūrimas; išdūrimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
ragis — rãgis, rãgė dkt. Nelį̃sk, tà rãgė gãli įdùrti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ragė — rãgis, rãgė dkt. Nelį̃sk, tà rãgė gãli įdùrti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antdurti — 1 antdùrti, añtduria, antdūrė (ž.) tr. Šts uždurti, užbesti: Kvailys pradėjo kasti, ir antdūrė kažin ką (orig. kas) BsPII37. durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apdurti — 1 apdùrti, àpduria, apdūrė tr. 1. refl. tr. apsibedžioti, apsismaigstyti: Kartis apsidūrė ir džiovinos, ugnį sukūrę Šts. 2. badant rasti: Apdūriau žemėj piningus Dr. 3. prisiūti (iš apačios), pridurti: Apdurti marškiniai Lp. durti; antdurti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apyvarpstė — sf. (1) Kv kartis apyniams vyniotis: Apyniams jau reikia apyvarpstes įdurti Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
atidurti — 1 atidùrti, atìduria, atidūrė; SD217 1. tr. duriant atbukinti: Atidūriau galą ylos, ir jau neblenda J. ║ sutrenkti bakstelėjus: Pirštą labai atidūriau Ėr. | refl. tr.: Bevalydama grindis, ji į stalo koją atsidūrė nykštį Rmš. 2. tr. užbesti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atremti — atrem̃ti, àtremia, àtrėmė 1. tr. SD1107, R, N, K, DŽ paspirti ramsčiu, prilaikyti: Tvorą atrem̃k, kad neišvirstum J. Aš jį (medį) su savo laza atremsiu BsPI98. Ano rato neatàrėmėt, tai ir slysta Slm. | prk.: Seniai, atrė̃mę sąsparas, stovia Ob … Dictionary of the Lithuanian Language